Raštai
T. 8: Pedagogikos filosofija
Aštuntame „Raštų" tome spausdinami Antano Maceinos pedagogikos filosofijos veikalai iš prieškario Lietuvos periodinių leidinių ir pokario emigracinės spaudos. TURINYS TAUTINIS AUKLĖJIMAS Autoriaus žodis 7 Įvadas. TAUTA IR TĖVYNĖ 9 I. TAUTŲ ATSIRADIMO VEIKSNIAI 9 l. Rasė 10 a. Problemos atsiradimas 10 b. Rasės sąvoka 12 c. Rasė ir tauta 13 d. Rasės vertingumas 15 e. Rasės nepakankamumas tautai 17 2. Gyvenamoji aplinka 18 a. Aplinkos įtaka tautai 18 b. Klimatas 21 c. Teritorija 22 d. Jūra 23 e. Kalnai ir lyguma 24 3. Istorinis likimas 25 a. Istorijos reikalingumas tautai 25 b. Istorinio likimo esmė 27 c. Dinaminis istorinio likimo pobūdis 28 II. TAUTOS ESMĖ 31 1. Tauta kaip vienetas 31 a. Gamtinis vienetas 31 b. Gamtinio vieneto trūkumai 32 c. Kultūrinis vienetas .3 4 d. Tauta kaip prigimties ir kultūros sintezė 36 2. Tautinė individualybė 38 a. Tauta kaip individas 38 b. Tautinės individualybės kilmė ir sudėtis 39 c. Tautinės individualybės esmės teorijos 41 a. tautinis materializmas 42 b. tautinis spiritualizmas 44 d. Tautinė individualybė kaip būsena ir veiksena 47 e. Tautinės individualybės pastovumas ir reikšmė tautai 51 3. Taut a kaip bendruomen ė 55 a. Bendruomeniškas tautos pobūdis 55 b. Tautos linkimas į regimą lytį 58 c. Tauta ir valstybė 60 d. Pilnutinis tautos supratimas 63 III. TĖVYNĖ 66 Įvedamoji pastaba. Tėvynės sąvokos išsivystymas 66 1. Tėviškė 69 a. Ontologinis žmogaus ryšys su tėviške 69 b. Psichologinis tėviškės pergyvenimas 71 c. Moralinis tėviškės pobūdis . 73 d. Tėviškės apimtis ir reikšmė 75 2. Tėvynė 77 a. Tėvynė kaip išplėstoji tėviškė 77 b. Trejopas žmogaus ryšys su tėvyne 77 c. Tėvynės elementai ir sienos 80 Pirma dalis. TAUTINIS AUKLĖJIMAS KAIP PEDAGOGINIS VEIKIMAS 83 b. Tautinio auklėjimo objektas 89 c. Tautinio auklėjimo atrama ir gairės 90 d. Tautinio auklėjimo funkcijos 92 2. Tautinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai 97 a. Tiesioginis tautinio auklėjimo tikslas 97 b. Netiesioginis tautinio auklėjimo tikslas 100 c. Tautinio auklėjimo uždaviniai 100 I. TAUTINIO AUKLĖJIMO SĄVOKA IR TIKSLAS 83 1. Tautinio auklėjimo pradai 83 a. Istorinio išsivystymo bruožai 83 II. TAUTINIO AUKLĖJIMO VEIKSNIAI 102 1. Šeima 102 a. Šeimos ir tautos sąveika 102 b. Šeimos reikšmė tautiškam auklėjimui 103 d. Šeimos reikšmė patriotiniam auklėjimui 104 e. Šeimos reikšmė nacionaliniam auklėjimui 105 2. Mokykla: 106 a. Tautinio auklėjimo reikalas mokykloje 106 b. Tautinis auklėjimas kaip mokomasis principas 108 c. Mokyklos kaip lavinimo įstaigos vaidmuo tautiniame auklėjime 109 3. Valstybė 112 a. Valdymas kaip auklėjimas 112 b. Tautos veikdymas politikos priemonėmis 114 4. Bažnyčia 116 a. Bažnyčios įtakos pagrindas tautiniam auklėjimui 116 b. Bažnyčios įtaka tautiškumui 117 c. Bažnyčios įtaka patriotizmui 119 d. Bažnyčios įtaka nacionalinių nusiteikimų auklėjimui 119 5. Atsitiktiniai veiksniai 120 a. Organizacijos 120 b. Aplinka 122 2. Metodai 130 a. Darbo metodas 130 b. Pamokomasis metodas 132 3. Tautinio auklėjimo vieta pedagogikos sistemoje 133 a. Tauta kaip savotiškas gyvenimo atžvilgis 133 b. Dorinis tautinio auklėjimo pobūdis 134 c. Tautinis auklėjimas kaip specialusis dorinis auklėjimas 135 III. TAUTINIO AUKLĖJIMO PRIEMONĖS IR METODAI 123 1. Priemonės 123 a. Pamokymas 124 b. Įkvėpimas 126 c. Įpratimas 127 d. Specialios priemonės 128 Antra dalis. TAUTIŠKAS AUKLĖJIMAS 138 I. TAUTIŠKUMO IR TAUTIŠKO AUKLĖJIMO SĄVOKA 138 1. Tautiškumo esmė 138 a. Individo apsireiškimas tautoje 138 b. Tautos apsireiškimas individe 140 c. Tautiškumas kaip „tauta mumyse" 142 2. Tautiško auklėjimo sąvoka ir uždaviniai 144 a. Tautiško auklėjimo esmė 144 b. Tautiško auklėjimo tikslai ir uždaviniai 147 II. ETNINIO TAUTOS TIPO TOBULINIMAS 149 1. Etninio tipo ir jo tobulinimo prasmė 149 a. Etninis tipas kaip kūno nusiteikimas 149 b. Etninio tipo vertingumas 151 c. Etninio tipo tobulinimo esmė ir uždaviniai 152 2. Etninio tipo išlaikymas 154 a. Rasinio grynumo saugojimas 154 b. Emigracijos tvarkymas 156 3. Etninio tipo gerinimas 158 a. Gerinimo būdas ir priemonės 158 b. Šeimyninės eugenikos problema 161 III. TAUTIŠKOS MĄSTYSENOS LAVINIMAS 164 1. Tautos santykiai su kalba 164 a. Kalbų įvairumas kaip mąstymo skirtingumo apraiška 164 b. Kalba kaip veizdimojo pažinimo pasekmė 166 c. Tautos apsireiškimas kalboje 169 2. Gimtosios kalbos mokymo prasmė 173 a. Mąstymo apsprendimas tautiška lytimi 173 b. Tautinio pasaulėvaizdžio perteikimas 175 c. Individo įjungimas į tautos kultūrą 176 3. Gimtosios kalbos mokym o praktika 178 a. Dėstomieji gimtosios kalbos objektai 178 b. Dorinis momentas gimtosios kalbos mokyme 182 c. Reikalavimai gimtosios kalbos mokytojui 184 d. Dvikalbių pradžios mokyklų problema 185 e. Nusistatymas tarptautinės kalbos atžvilgiu 186 IV. ESTETINIS TAUTOS LAVINIMAS 188 1. Tautos įtaka menui 188 a. Menininko ryšiai su tauta 188 b. Stiliaus kitimas tautoje 191 c. Tautos įtaka meno rūšiai 193 d. Estetinio tautos lavinimo prasmė ir uždaviniai 195 2. Estetinio tautos lavinimo priemonės 198 a. Šalies gamta 198 b. Dirbtinė aplinka 200 c. Paišybos pamokos 201 d. Tautinė literatūra 203 e. Tautinės dainos ir tautinė muzika 205 f. Tautiniai šokiai ir žaidimai 206 V. RELIGINIO TAUTIŠKUMO AUKLĖJIMAS 207 1. Tauta kaip religinis vienetas 207 a. Tautinė religija ir tautiška religija 207 b. Religinio tautiškumo esmė 209 c. Tautinės individualybės prasmė religijoje 212 2. Tautiškumo atbaigimas religiniu auklėjimu 214 a. Tautinis principas religiniame auklėjime 214 b. Priemonės religiniam tautiškumui auklėti 215 c. Tautiškumo atbaigimas relig ijoje 218 Trečia dalis. PATRIOTINIS AUKLĖJIMAS 220 I. PATRIOTIZMO PAGRINDAI 220 1. Patriotizmo pradai 220 a. Patriotinis jausmas 220 b. Patriotinis susipratimas 223 2. Patriotizm o reikalavimai 22 6 a. Kūrybinis patriotizmo pobūdis 226 b. Troškimas tautai didybės 227 c. Objektyvus tautos vertinimas 230 d. Asmens tobulinimas 231 3. Patriotinio auklėjimo sąvoka ir uždaviniai 232 a. Patriotinio auklėjimo esmė 23 2 b. Patriotinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai 234 II. PATRIOTINIS ĮSISĄMONINIMAS 236 Įvedamoji pastaba. Patriotinio įsisąmoninimo esmė ir sritys 236 1. Patriotizmas ar kosmopolitizmas 236 a. Tauta kaip žmonijos atrama 237 b. Tautos meilė kaip žmonijos meilės pagrindas 240 2. Tautinės praeities pažinimas 242 a. Tautos ryšys su praeitimi 242 b. Tautinė istorija kaip patriotinio auklėjimo priemonė 243 c. Tautinės istorijos mokymo būdas 245 d. Tiesos principas tautinės istorijos mokyme 246 3. Tautinės praeities atgaminimas 247 a. Praeities pažinimas ir praeities pajautimas 247 b. Tautinės tradicijos 248 c. Tautinės šventės 250 d. Tautos vėliava ir tautos ženklas 251 e. Istoriniai tautos paminklai 252 4. Tautinė s dabarties pažinimas 253 a. Kraštotyra kaip patriotinio auklėjimo priemonė 254 b. Kraštotyros dėstymo eiga 255 c. Krašto gamtos pažinimas 257 d. Ekskursijos ir kelionės 258 III. PATRIOTINIS VEIKDYMAS 260 1. Auklėjimas ginti tėvynę 260 a. Tėvynės gynimo prasmė 260 b. Karinio paruošimo esmė 261 c. Karinis paruošimas mokykloje 262 d. Kariuomenė kaip patriotinio auklėjimo veiksnys 264 2. Nacionalizmo pagrindai 266 a. Tautinio prado įsigalėjimas 266 b. Antropocentrizmo pakeitimas etnocentrizmu 268 c. Nacionalizmas kaip doktrina 271 d. Nacionalizmas kaip praktika 273 e. Nacionalizmas kaip jausmas 274 f. Pagrindinės nacionalizmo idėjos 276 3. Nacionalizmo pasekmės 276 a. Patriotizmo žlugimas 276 b. Tautos žlugimas 278 c. Kultūros sunykimas 280 d. Prieštaravimas žmonijos išsivystymui 282 IV. PATRIOTIZMO PAŠVENTIMAS 284 1. Religiniai patriotizmo pagrindai 284 a. Patriotizmo ryšys su antgamte 284 b. Patriotizmo atbaigimas religijoj 285 2. Krikščionybė ir patriotizmas 287 a. Esminis Krikščionybės ryšys su patriotizmu 287 b. Krikščionybė ir nacionalizmas 288 Ketvirta dalis. NACIONALINIS AUKLĖJIMAS 290 I. TAUTOS TAPIMAS NACIJA 290 1. Nacijos sąvoka ir žymės 290 a. Nacija kaip tautinė asmenybė 290 b. Nacijos žymės 292 c. Nacija ir valstybė 295 2. Nacionalinio auklėjimo esmė ir uždaviniai 296 a. Nacionalinis auklėjimas kaip nacijai reikalingų sąlygų rengimas 296 b. Nacionalinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai 297 II. AUKLĖJIMAS TAUTINEI KULTŪRAI 298 1. Kultūro s tautiškumo problema 298 a. Kultūros ryšys su tautybe 298 b. Formalinis tautinės kultūros pobūdis 300 c. Tautinės kultūros veiksniai 302 2. Kultūrinis tautos veikdymas 304 a. Bendrojo kultūros lygio pakėlimas 304 b. Kultūros kūrėjų auklėjimas 306 c. Šviesuomenės auklėjimas bendradarbiavimui su liaudimi ... . 308 III. AUKLĖJIMAS TAUTINIAM PAŠAUKIMUI 311 1. Tautinio pašaukimo sąvoka 311 a. Tautinio pašaukimo susidarymas 311 b. Tautinis pašaukimas kaip subjektyvinis linkimas 313 c. Tautinis pašaukimas kaip idėjos realizavimas 314 d. Anttautinis tautinio pašaukimo pobūdis 316 e. Tautinio pašaukimo reikšmė 317 f. Sąlygos tautiniam pašaukimui vykdyti 318 2. Tautos rengimas josios pašaukimui 319 a. Naujųjų kartų įsisąmoninimas 319 b. Specialinių nusiteikimų išvystymas 322 IV. AUKLĖJIMAS ANTTAUTINĖMS PROBLEMOMS 325 1. Kultūrinio tautų bendravimo reikalas 325 a. Tautinės kultūros linkimas plisti 325 b. Tautos linkimas į žmoniją 326 2. Auklėjimo anttautinėms problemoms uždaviniai ir priemonės 328 a. Tarptautinio masto žmonių parengimas 328 b. Dalyvavimas tarptautiniuose institutuose ir kongresuose .... 330 c. Tarptautinis intelektualinis bendradarbiavimas 330 Pabaiga. NACIJA IR ŽMONIJA 332 1. Nacija kaip tautos perėjimas į žmoniją 332 2. Tautinio auklėjimo perėjimas į tarptautinį auklėjimą 333 Bibliografia 335 UGDYMO FILOSOFIJA IDEOLOGINIAI ŠIŲ DIENŲ PEDAGOGIKOS PAGRINDAI 343 1. Pasaulėžiūra kaip pedagoginės tipologijos pagrindas 343 2. Pagrindiniai pasaulėžiūros ir pedagogikos tipai 349 3. Pedagoginis natūralizmas 357 4. Pedagoginis humanizmas 365 5. Pedagoginis teizmas 377 6. Dabarties pedagogikos bendrosios žymės 382 LAVINIMAS IR AUKLĖJIMAS 390 Įvadas. Tradicinis lavinimo ir auklėjimo supratimas 390 1. Lavinimo prigimtis 392 a. Išsilavinimo supratimas 392 b. Objekto vaidmuo lavinime 395 c. Ugdytojo vaidmuo lavinime 397 d. Lavinimo apimtis 399 2. Auklėjimo prigimtis 401 a. Etinis auklėjimo pobūdis 401 b. Auklėjimo apimtis 404 c. Auklėjimas kaip normatyvinė funkcija 407 d. Ugdytojo vaidmuo auklėjime 408 e. Ugdytinio veikimas auklėjime 411 KUR KRYPSTA DABARTINIS UGDYMAS? 412 PEDAGOGINIO VITALIZMO PROBLEMA 420 a. Dvasių persiskyrimas dabartiniame ugdyme 420 b. Vitalinis pradas kaip ugdymo atrama 424 c. Vitalinis pradas ugdymo istorijoje 427 d. Vitalinio prado veikmės susikristalizavimas tipo pavidalu 431 e. Vitalinio tipo apraiškos dabartiniame ugdyme 435 f. Vitalinio tipo santykis su idealine kultūra 437 PEDAGOGINIO SANTYKIAVIMO PROBLEMA 439 1. Dviasmeninis ugdymo pobūdis 439 2. Pedagoginė meilė kaip pedagoginio santykiavimo pagrindas 442 3. Pedagoginio santykiavimo pradai 446 4. Pedagoginio santykiavimo bendruomenė 447 UGDYTOJAS IR UGDYTINIS 450 1. Ugdymas kaip tarpasmeninė difuzija 450 2. Ugdymas kaip sąmoningas ir tikslingas veikimas 457 3. Ugdymas kaip individualinis veikimas 465 4. Ugdytinio veiklumas ugdyme 472 5. Ugdytinio veiklumo supratimas 478 UGDYMAS KAIP KŪRYBA 487 1. Žmogaus tapimo pobūdis 488 2. Kuriamasis ugdymo pobūdis 493 3. Ugdymas kaip originalus aktas 501 UGDYMO SANTYKIS SU KULTŪRA 508 VAISINGASIS MOMENTAS UGDYME 511 1. Vaisingoj o momento esmė 511 2. Vaisingasis momentas ugdymo funkcijose 514 Įvadas. Mokykla kaip tautinio auklėjimo veiksnys 521 1. Tautinio auklėjimo reikalas mokykloje 521 2. Tautini o auklėjimo pobūdis mokykloje 523 I. MOKYKLOS VAIDMUO TAUTIŠKUMUI AUKLĖTI 525 1. Tautiško auklėjimo supratimas ir uždaviniai 525 2. Gimtosios kalbos mokymas 52 8 3. Tautinės literatūros ir meno mokymas 533 4. Tikybos mokymas 539 II. MOKYKLOS VAIDMUO PATRIOTIZMUI AUKLĖTI 543 1. Patriotinio auklėjimo supratimas ir uždaviniai 543 2. Tautinės istorijos mokymas 544 3. Tautinės geografijos mokymas 547 4. Karinio parengimo mokymas 55 0 III. MOKYKLOS VAIDMUO NACIONALINIAMS NUSITEIKIMAMS AUKLĖTI 553 1. Nacionalinio auklėjimo supratimas ir uždaviniai 553 2. Savarankiškumo principas mokykloje 557 3. Svetimų kalbų mokymas 559 4. Tautinės kultūros mokslas 562 Pabaiga. MOKYKLOS KAIP ĮSTAIGOS VAIDMUO TAUTINIAME AUKLĖJIME 563 1. Mokyklos pastatas ir jo aplinka 563 2. Mokytojas ir jo asmenybė 565 ATITAUTINIMAS IR JO BŪDAI 567 Įvado žodis 567 I. ATITAUTINIMO PRASMĖ IR POBŪDIS 568 1. Nutautinimo politikos smerktinumas 568 2. Atitautinimo prasmė 572 3. Pedagogini s atitautinimo pobūdis 574 II. ATITAUTINIMO BŪDAI 579 1. Izoliacijos politika 579 2. Prievartos politika 581 3. Pralenkimo politika 582 III. KLAIPĖDOS KRAŠTO ATITAUTINIMAS 585 1. Mūsų politikos kryptis 585 2. Senosios individualybės globojimas 586 3. Keitimasis kultūrinėmis vertybėmis .588 TAUTINIS AUKLĖJIMAS NUTAUTINTOJE VILNIAUS APLINKOJE 58 9 Į v a d a s. Atitautinimo prigimtis 589 1. Vilniaus krašto nutautinimo pobūdis 591 2. Vilniaus krašto atitautinimo gairės 594 3. Vilniaus krašto atitautinimo priemonės 599 Pabaiga. Mokytojas kaip atitautinimo darbo centras 602 FILOSOFIJOS PROPEDEUTIKOS PROGRAMA 604 Kritinė dalis 604 Pozityvinė dalis 606 MOKYKLŲ LAISVĖ IR VALSTYBĖ 613 1. Monopolio sistema 614 2. Laisvė šalia valstybės 618 3. Laisvė per valstybę 620 4. Sintetinio išsprendimo argumentai 62 4 5. Pats veikalas 627 PROF. ST. ŠALKAUSKIO PEDAGOGIKA 628 Pasiaiškinimas 628 I. FILOSOFINIAI PAGRINDAI 629 1. Filosofija ir pedagogika 629 2. Prof. Šalkauskio filosofijos kilmė 630 3. Integralinis sintetizmas 632 4. Idealistinis realizmas 632 II. SISTEMOS METMENYS 633 1. Bendrieji ugdymo pagrindai 633 2. Fizinio lavinimo principai 636 3. Mokyklų tvarkymo principai 640 4. Visuomeninio auklėjimo principai 646 5. Lietuvių tautos ugdym o pagrindai 650 III. BENDRA CHARAKTERISTIKA 65 4 1. Sintetinis pobūdis 654 2. Teorinis pobūdis 655 3. Linkimas į aktualų gyvenimą 655 Baigiamasis žodis 656 PEDAGOGIKOS ISTORIJA 658 Įvadas. Pedagogikos istorijos mokslas 658 1. Pedagogikos istorijos žymės 658 2. Pedagogikos istorijos apimtis 662 3. Pedagogikos istorijos padalinimas 667 Redakcinės ir bibliografinės pastabos 674 Vardų rodyklė 677
لغو
ذخیره و ثبت ترجمه
دیدگاه کاربران